Kaip džiaugiuosi, užtikęs šitą poezijos perlą. Mintis, forma, elegancija... Viskas dvelkia aukščiausiu lygiu, rafinuotumu, ryžtinga poetine jėga, kuris pakylėja šį kūrinį už elementarių ir žemiškų suvokimo ribų, leidžia pajausti tai, ką gali patirti lik virpančiai niuansuotai jautri siela.
Aš, labai ribotos vaizduotės žmogus, supratau taip: čiupakabra, kuri yra labai baikštus gyvis, trakštelėjus šakelei, purptelėjo, na... ir... negi mėtysis geras daiktas miškuose? O gal koks peralkęs benamis vogtą dešrelę, pamautą ant šakelės, bandė kepinti? Šakelei lūžus, žaibo greitumu ją čiupo dar alkanesnis nususęs, bet ištikimas benamio šuo... Mat, jei ne šuo, tai pats gi būtų išsitraukęs. O gal benamis čiupakabrą laiko? Mat, yra hipotezių, kad čiupakabra - viso labo labai niežinių erkių (liaudiškai - susnos) apniktas, visai nuplikęs šuo. Vaizdžiai, vaizdžiai...
meškinai, visiškai sutinku kaupiasi kaip tikrti dsržininkystės meno meistrai.
kadangi šiandien labai gera diena, ypač alaus prigėrus, skelbiu kad kitas fantastų sąskrydis įvyks 2014 06 13 penktadienių 13 dieną never been beter susitikt visokiems pavažiavusių stogų savinikams.
Suditikimas vyks, savaime aisšku pas Aurimazą, nes ten daug alaus daryklų ir skylių žemėje kas vienaip ar kitaip tą dievo užmirštą kamplelį daro afifgienai partraukliu.
Aurimazas aišku gali nepritart, bet iš kitos pusės ką jis kvailas, kad nepritatt?
į sveikatą!
Viena išvada- fantastai nuseno, tik nostalgiškai bedūsaut ir tesugeba, prisimindami seną gerą dešrelę. Lyg daugiau tokių dešrelių sutikt jie nebesitikėtų :)
Autorius šiuo alegoriniu, subtiliomis metaforomis padabintu, pasąmonės srauto padiktuotu opusu subtiliai atskleidžia tam tikras, kaip čia pasakius, meškų dauginimosi problemas.
Tenka apgailestauti, kad vis viešinantys ir vaikščiojantys miške aplink, tik dar labiau aštriną įsisenėjusią bėdą.
Saugokime laukinę gamtą.
Aitstrų???!...Plektsutsai, ar tu itsvitso zinai, kats yra aitstra m?...Po tsitokio klautsimo verti mane tuo apejoti...lapai apejoti...Tia juk panatsiai, kaip ir tsokiai apie kadagiuts...na, kad tik kauluts pramanktstinti, o aitstromits ten nelapai gal...m? HO HO HO!
Autoriui labai lengvai pavyko apgauti savo bendražygius, kurie tariasi žiną apie ką rašoma, nes, atseit, juk patys buvo to įvykio liūdininkais. Tačiau negi niekam iš jų nekilo mintis, kad įmitęs į tokius metus meškinas, plius dar rašytojas ir plius dar fantastas (!!!) tikrai taip primityviai, penkiamečio meškiuko galimybėmis, neatvaizdinės (:D) to įvykio.
Tai tikrai yra užslėpto noro pakalbėti apie savo giluminę problemą meninė išraiška, saugiai pasinaudoant poranka psitaikiusiu įvykiu.
Kaip matome, draugai to neįžvelgė, nuslydo kvailu jiems pakištu paviršumi, visos meškiuko pavojingos žuvys taip ir liko po ledu ir dabar, dėl tos jo nelemtos, įsisenėjusios ir jokios draugų bei draugių pagalbos nesulaukusios problemos, turim tai ką turim - Meškiuko beveik visišką užgęsimą bendravime ir kūryboje...O juk jūs galėjote nugalėti tą Čiupakaprą, brangūs Meškiuko draugai...užuot rūpinęsi tik savo “dešrelėmis“:D
Meškiukas
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.