Užaugo ji prie valčių,
ten žaisdavo, žinau, slėpynių su
tokiais kaip ji mažais neklaužadom,
ten pat ir mokėsi gaudynių žaisti su manim,
kai nuo ežero abu
basi taku
artėdami prie gonkų
liežuviais gaudėme liežuvius vakarais,
kol likus valandai iki rytojaus
žiūrėdavau, kaip užsidaro lauko durys,
kaip užsidegus balzganam žibintui
ant lango sujudėdavo tas pats išpampęs voras.
Einu dabar įsikabinęs vėjui į parankę
ir man atrodo, jog abu galvojame apie tą patį.
Vingiuoja vieškelis tas pats, iščiupinėtas basakojų,
senos kaimynės kamine pakvimpa bulvių koše
ir aš su šortais tik. Vienplaukis, basas...
ir jaučiu kaip link kažko artėju,
o gal ir tolstu tykiai nuo kažko...
kažkur
įpykę bangos lengvą valtį plaka,
aš lyg verpete, sukančiam sraunius metus atgal.
Svirduliuoju nuo jaunystės, sumaišytos su konjaku,
ratais sukdamas rankas
irkluoju linkui slėnio,
kur pakrantės nieks nebešienauja, kur
išgaudytos gaudynės ir
surinkti vorai nuo lango,
kur šešėlis seno beržo tysoja ant liepto vietoj jos,
užaugusios prie valčių.
kodėl aš šio prancūzo ankščiau neaptikau. skaitau ir komentarams trūksta žodžių. viskas tiesiog nuostabu. pradedant pavadinimu, kuris mane labai sudomino, baigiant ta paslaptim, plėtojimu, paprastumu.
Sudomino, pirso dvi strofos gerai susiskaitė, įtraukė, bet toliau kažkaip viskas išseko. Paskutinės strofos, mano nuomone, išvis nereikia, nieko nepriduoda ji, tik išblaško pirmųjų sukurtą gražią, sodrią aurą.
Svyruoju tarp 3 ir 4, bet tebūnie 4 paskatinimui (o be to , pirma strofa išties puiki ;) )
Dar sugrįžau truputį, nes prisiglausti prie užburiančio, švytinčio ir žemiškai tobulo dalyko tiesiog žmogaus prigimtis.
Geriausia vieta man asmeniškai yra ši:
ir jaučiu kaip link kažko artėju,
o gal ir tolstu tykiai nuo kažko...
Daugiausia pasakanti, giliausia, nostalgiška, jautriausia.
Tiesiog noriu pasakyti: kurk ir toliau, daug daug sėkmės
Viską pamačiau, ėjau ta pakrante prie valčių, vieškeliu, plaukiau ir valtimi ten, kur niekas nebenušienauja prie lieptelio. Stiprus, labai labai stiprus darbas.
O jis tikrai vertingas ir išskirtinis!!! Šaunu!!!
Ir kokie gražūs apibūdinimai:
"kai nuo ežero abu
basi taku
artėdami prie gonkų
liežuviais gaudėme liežuvius vakarais";
***
"Einu dabar įsikabinęs vėjui į parankę
ir man atrodo, jog abu galvojame apie tą patį.
Vingiuoja vieškelis tas pats, iščiupinėtas basakojų,
"
SUPER!!! Tik tiek...