PranasKuomet kalbėsi -
Vertas ko, nevertas,
Sugrįžk, prašau,
Bent truputį atgal
Ir prisiminki,
Kaip atrodo karas.
Tikiu, matei
Kaip žvakės dega,
Galbūt net tėvui, motinai,
Bičiuliui artimiausiam.
Jei nedegė, ateis tas laikas
Ir uždegs.
Bet tai - ne karas.
O karas jau tada,
Kuomet nelieka pirštų
Net akims užspausti,
Dažnai net - ir akių...
Išpusto pelenais jas
Pirčiupiai sudegę,
O Dievą kryžiai atneša
Paskui...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-02-10 15:18
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-12 16:50
Karas žmoguje yra baisiausias, nes visi kiti karai baigiasi ankščiau ar vėliau. Klysti žmogiška, bet but žmogum dabar retas moka.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 23:54
(+++)
atidaviau minutę pagarbai :) dėkui už jausmus.tikrus ir užčiuopiamus Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 22:22
Eilėraštis, vertas pagarbos. Žiaurumai čia baisūs, bet pačios eilės ne ligotos, o (geliančiai) blaivios.
Tačiau ir žvakės gali būti karas... Kitoks, ne toks tiesmukiškas, galbūt. Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 20:41
Ponui Konservų mėgėjui.Per daug įsismaginote ir savo kritiką pasilikite sau.Žmonija kariavo ir dar ilgai kariaus. Poetai rašė apie viską ir apie karus ir rašys.Taip, karas žiauru ir jokios O - lia - lią mintys skausmo nepakeis.Neapgaudinėkime patys savės,
ir nevaidinkime šventų. Visi reikalingi čia - žemėje, su neišversta skūra. Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 18:29
Negrįš niekados tavo sūnūs,
Kaip vandenys Reino negrįžta- Po antkapiais guli jų kūnai, Po antkapiais miega jaunystė. Poezija-visų pirma-svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų...Viskas kas žmogiška.Ir visa tai poetas turi pajusti, išgyventi.Tai P.Širvio žodžiai, o jis iki šiol gyvena daugelio širdyse. Taip, kad ,,šiurpinkit" gerb.Pranai, mus savo eilėmis dar daug ilgų metų, o mes skaitysim ir džiaugsimės. Sekmės. Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 17:58
Ačiū už komentarą.
Taip, Jūs teisus, vartotojau. Betgi čia esate ir Jūs Tai ir yra svarbiausia, o ne o-lia-lia pupytės. Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 17:48
va kaip išsigimė žmonės: eilių jiems reikia tik kade jiems privalomai tarnautų. ne kad vergtų ar šiurpintų. taip pat jos privalomai turi būti gražios, užkabinančios. na, sutikite, kaip olia-lia pupytės... tokiems kaip jūs Dėde Pranai su visu Jūsų karu vieta niūrių skaudulių sąšlavyne, kur žmogui nė nosies kišti nevalia. šiukštu! Jei kišite, o dar tokias baisias mintis išdrįsite užrašyti ir į rašykus įkišti, jūsų nevertins net tie, kurie net ir galėtų vertinti...
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 17:27
BUvau kategoriškai atsisakęs komentuoti posziją. Bet šiuo atveju negaliu susilaikyti. 5 ir dar šimtą karyt 5
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 16:53
Labai niūrias mintis išdėstėte. Tikiu, tai jus giliai palietė, bet po šiai dienai noriu tikėti, kad poezija privalo tarnauti žmogui, ne jį vergti ar šiurpinti. Grožio eilėse nematau, nėra tos gystlelės, kuri užkabintų, nors ir rašote apie skaudulius. Net jei galėčiau vertinti, jūsų darbo nevertinčiau.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 16:29
Pasišiaušė plaukai, kaip šernui... Na ir parašiai žiauriai. O juk buvo, kad niekas akių neužspaudė,
Buvo, kad akių nebuvo...Brrrrr. Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 15:52
Ne pirmą kartą skaitau ir vėl sukrečua paskutinės eilutės.Ačiū, Pranai.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |