įdomiausias antro pasaulinio karo nutikimas

Misteris kalėjo koncentracijos stovykloje jau ketvirtus metus. Jis patyrė visą įmanomą tos vietos siaubą. tempė bičiulių lavonieną į srutų duobę prieš tai su likusiais gyvaisiais pasidalinęs geresnius daiktus, matė kaip nuo senio su pincetu nurankiojami nušalę pirštukai, žiūrėjo į valgantį gestapininką sėdėdamas ant trijų į patogų aukštį sukrautų lavonų, miegojo po galva pasikišęs savo, gi, paties gangrenuojančią ranką. Nesigilinsiu į klaikų pažeminimą, bet kokio žmogiškojo orumo išniekinimą ir masinę apatiją. Taigi, buvo aišku, kad karas po kelių savaičių baigsis, kad artėja košmaro pabaiga. Vyriškis su saujele senųjų mohikanų užėmė savo stalą. Suvalgyti patiekiamai vandensriubei buvo skiriamos dvi minutės, kurios skyrė kalinius nuo mirties iš bado, bei fizinių bausmių propliūpos, jei nespėtum. Sušvilpus sargui tą pat sekundę pasigirdo šimtų šaukštų tarškėjimas.

Džentelmenas paragavo sriubos ir tarė:
-Trūksta druskės.