Paklydęs

Kiek dar? Kiek dar migla
Skalaus skaidrias akis?
Kodėl? Kodėl mintims
Lemta smiltyse
Ištirpt?

Paklydęs tarp bespalvių atspindžių
Dėlioju mozaiką praeities ir
Nuotraukose tiek balsų girdžiu,
Bet jie manęs nesugeba pažint.

Žingsniu į upę, kuri dar bus,
Nepriverst vandens į kalnus kopti,
Rapsodijos praėjusių dienų
Aidai ašarom į mūrą trupa.

Ir lieka tik sekundės apmatai,
Kurie kaskart vis savo rūbą keičia.
Pripildęs godom taurę sklidinai,
Krislais sau kelią tamsoje žymėsiu.

Lėtai, lėtai tekėkit,
Smiltys, nebūtin,
Jus miglos lašai
Ir mintis dar
Sudrėkins.