Pūkuotuko pasaulis

„Mikė - vardas baisiai tinkantis lokiams, tačiau visų juokingiausia, kad mes niekaip negalime atsiminti, ar Mikė buvo pavadintas Pūkuotuku, ar Pūkuotukas - Mike. Kadaise žinojome, bet jau užmiršome...“ „Pūkuotuko pasaulis“ - viena iš tų knygelių, augančių kartu su žmogumi. Daugelis tikriausiai skaitėte ją ankstyvoje vaikystėje, o dabar padėjote į tolimą knygų spintos kertelę. Tačiau nereikia taip paprastai išsižadėti vaikystės svajonių, palikti pasakų šalies.

Knygoje susipažįstame su pagrindiniais veikėjais (Jonuku, kuris turėjo Mikę Pūkuotuką (o gal Mikė Pūkuotukas turėjo Jonuką - tiksliai negaliu pasakyti). Mike Pūkuotuku, kuris senų senovėje, gal praėjusį penktadienį, gyveno vienų vienas miške po Juozėno pavarde (- O ką reiškia „po pavarde“? - tai reiškia, kad virš jo durų auksinėm raidėm buvo parašyta pavardė, o jis gyveno po ja). Paršeliu, kuris gyveno prabangiame rūme ąžuolo vidury, tas ąžuolas augo girios vidury, o paršelis gyveno to rūmo vidury. Triušiu, kuris gyveno bute ir turėjo be galo daug giminiečių ir draugų. Tigru, kuris atėjo į mišką pagyventi, ir niekas negalėjo rasti jam maisto. Ir asiliuku, vardu Nulėpausis, kuris niekados „negyvavo“, ir sugebėjo pamesti savo uodegą, bet Mikė Pūkuotukas ją rado. Ir nuostabiąja Pūkuotyne (tai šauni ir linksma vietovė, kurioje dedasi keisčiausi dalykai ir gyvena visi, kas pažįsta Mikę Pūkuotuką). 

Autorius A. A. Milnas puikiai perteikia „Pūkuotynės“ aplinką, personažų charakterius, o E. H. Šepardo iliustracijos „sušildo rankas“, ir knygos nebesinori paleisti.

Šią knygą smagu skaityti žiemos vakarą, prie karšto arbatos puodelio, prisimenant vasaros nuotykius ir vaikystės išdaigas.

Knygą galima skaityti ir internete! Adresas: http://pval.delfi.lt/pooh/turinys.html