15-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija – Aldonai Elenai Puišytei

Sausio 6 d., per Tris Karalius, Rašytojų klube kaunietei poetei Aldonai Elenai Puišytei už 2005 m. išleistą poezijos rinktinę Palaimink žodį ir aidą buvo įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos premija. Vakarą vedė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, jame dalyvavo premijos komisijos pirmininkė, rašytoja Gintarė Adomaitytė, rašytojas Robertas Keturakis, literatūrologė Viktorija Daujotytė, literatūros kritikė Janina Riškutė. Aktorė Rūta Staliliūnaitė paskaitė laureatės eilėraščių, pianistė Birutė Vainiūnaitė paskambino F. Šuberto, A. Račiūno, J. Gruodžio, S. Vainiūno kūrinių. Lauktieji karaliai savo dovanas atsiuntė per G. Adomaitytę, o patys renginyje nedalyvavo.

Kaip juokavo renginio vedėjas J. Liniauskas, tai pirmoji šiais metais Lietuvos Respublikoje teikiama premija. Jos norėtų kiekvienas rašytojas, nes tai kolegų pripažinimą reiškiantis apdovanojimas. Premija skiriama už didelės meninės vertės grožinės literatūros knygą, išleistą per praėjusius dvejus metus. Premiją skiria RS valdybos renkama penkių narių komisija, premija teikiama Trijų Karalių dieną (todėl ji dar vadinama Trijų Karalių premija). Šios premijos laureatais yra tapę Leonardas Gutauskas, Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Henrikas Čigriejus, Nijolė Miliauskaitė, Onė Baliukonytė, Donaldas Kajokas, Romualdas Granauskas, Valdemaras Kukulas, Judita Vaičiūnaitė, Sigitas Geda, Petras Dirgėla ir Sigitas Parulskis. Praėjusiais metais šia premija už rinktinę Žolės balsas apdovanotas Skuode gyvenantis poetas Stasys Jonauskas. Šiemetinė premija – jau penkioliktoji.

G. Adomaitytė pilnutėlę žiūrovų salę supažindino su posėdžio protokolu. Komisiją sudarė pirmininkė G. Adomaitytė, sekretorius Danielius Mušinskas, R. Keturakis, Elena Bukelienė ir Renata Šerelytė. Iš dvejų metų LRS narių bibliografijos balsavimui buvo atrinkta A. E. Puišytės Palaimink žodį ir aidą, Lauros Sintijos Černiauskaitės Artumo jausmas, Kęstučio Navako Gero gyvenimo kronikos ir Rolando Rastausko Kitoks pasaulis. Visi nariai vienbalsiai išrinko A. E. Puišytės rinktinę.

G. Adomaitytė poetei įteikė premijos laureato diplomą ir Trijų Karalių dovanas – smilkalus ir mirą. J. Liniauskas jas papildė „auksu“ – trimis tūkstančiais litų.

Priėmusi dovanas laureatė teigė, kad ši premija jai svarbi: prieš popieriaus lapą rašytojas yra vienas, bet kai knyga išleista, svarbus tampa ir įvertinimas. Toks įvertinimas poetę įpareigoja – širdžiai artimam darbui, kūrybai. Ji pasakojo rinktinę sudariusi iš vienuolikos rinkinių – paliko šių rinkinių pavadinimus, kūrinius dėjo chronologiškai. Labiausiai džiaugėsi galėjusi grąžinti kadaise cenzūros išbraukytus eilėraščius ir posmus. Visus pasveikinusi su Naujaisiais metais ir padėkojusi artimiems žmonėms, laureatė paskaitė savo eilėraščių. Savotišku vakaro leitmotyvu tapo manifestiškos eilutės: „Ne virtuozišką žaidimą čia žaidžiu – / Liudiju būties troškimą virst žodžiu“. Jas vėliau pacitavo ir profesorė V. Daujotytė.

Apie A. E. Puišytės kūrybą kalbėjo R. Keturakis, J. Riškutė ir V. Daujotytė. R. Keturakis rašytoją priskyrė „įsipareigojusių budėti“ poetų grupei. Tokie poetai nėra populiarūs, jų nelydi garsintojai, „smilkalų rūkytojai“, tačiau etiniai šios poezijos reikalavimai atrodo beveik nepakeliami. J. Riškutė citavo W. Benjaminą: tik blogi poetai rašo apie viską ir greitai „išsirašo“. A. E. Puišytės temos – vis tos pačios, vertybės – daugiausia prarastos. Jos poezijoje keistai susitinka gyvieji ir mirusieji, istorija ir dabartis. Kritikė apgailestavo, kad mažai kas skaito poeziją, kalbančią apie vertybes. Cenzūros laikais ji buvo lyg per ankstyva, dabar – lyg per vėlyva, mažai kam reikalinga net edukaciniais tikslais.

Gerų žodžių laureatės kūrybai negailėjo V. Daujotytė, kartu pranašaudama, kad profesionalioji poezija jos keliu tikriausiai nebeis. Nes A. E. Puišytės poezija – iš sąskambių, iš tikrumo ir ištikimybės, iš pašaukimo. Bedaiktė. Likimiška. V. Daujotytės matymu, iš gyvenimo, bent jau jo centro, tokie dalykai traukiasi. Tačiau „paskutinumas“, riba turi ir švytėjimo, kuris pagauna neabejingus.

Poetės, sausio 4 d. atšventusios 76-ąjį gimtadienį, pirmoji knyga Žalvario raktas išėjo palyginti vėlai – tik 1970 m. V. Daujotytė minėjo poetei artimus kūrėjus, pirmiausia – tos pačios kartos Janiną Degutytę ir Liną Brogą. Nuostata rašyti tik tai, kas artima, A. E. Puišytę sieja ir su kraštiečiu J. Baltrušaičiu. Jos kūryboje nesunku išgirsti O. Baliukonės, J. Juškaičio atgarsių, iš svetimųjų – F. Hölderlino, R. M. Rilke’s, iš muzikos – G. Mahlerio, M. K. Čiurlionio. Poetei svarbūs senieji kultūros tekstai (M. Daukšos, S. Daukanto), Šventasis Raštas. Per autentišką Lietuvos istorijos pajutimą susitinkama su P. Dirgėla, bet ne epiškuoju, o lyriškuoju lygmeniu. Poetei būdinga iš muzikos atėjusių žanrų gausa. Šalia ilgų eilėraščių randame ir visai trumpučių – haiku.

„Iškalbinga, įdomi visuma, saugus poezijos pasaulis, pelnytai gaunantis kolegų pripažinimą. Sveikinu Aldoną su gražiu ir įžvalgiu komisijos sprendimu“, – baigė savo kalbą profesorė V. Daujotytė.