Apie:
Simonas Daukantas pasižymėjo ne tik dideliais darbais, bet ir savo asmenybės unikalumu. Jis buvo lietuvių tautos istorikas, švietėjas, ir pirmasis, parašęs Lietuvos istoriją gimtąja, lietuvių, kalba.
Simonas Daukantas gimė 1793 10 28 Kalvių k., Skuodo rajone. Pradinę mokyklą baigė Kretingoje, o toliau mokslus tęsė Žemaičių Kalvarijos 4 klasių mokykloje. Jaunasis Simonas iš prigimties buvo žingeidus, tad, baigęs mokyklą, nusprendė studijuoti Vilniaus Universitete. Nebuvo Simono šeima turtinga, tad jaunuolis pėsčiomis patraukė į Lietuvos sostinę. Apipinta legendomis jo kelionė galų gale baigėsi pasiekus tikslą, ir, 1822 metais S.Daukantas užvėrė Vilniaus Universiteto duris.
Dar trindamas mokyklos suolą, S. Daukantas buvo apsisprendęs, jog užaugęs pasiaukos mokslui, savo tautai ir jos istorijos paslaptims, savo tautos kultūros tyrinėjimams, ir visuomenės švietimui. Žinodamas, jog jo užsibrėžtas tikslas vertas didelės aukos, atsisakė asmeninio gyvenimo ir liko nesukūręs šeimos. Svarbiausiu savo uždaviniu jis laikė lietuvių tautos istorijos šaltinių paiešką, juos tyrinėjo ir rašė knygas savo tautai, ją švietė ir kėlė jos savigarbą, savo vertės suvokimą. Tai buvo tikrai titaniškas darbas tais lietuvių tautos priespaudos metais, kai buvo niekinamas, žeminamas lietuviškumas. Simonas stengėsi šviesti savo tautą ir ginti nuo kitų, gausesnių ir galingesnių tautų įtakos.
1826 metais S. Daukantas dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, nuo 1835 Rusijos Senate, Peterburge, kur buvo laikoma Lietuvos Metrika ir kiti sunkiai prieinami istorijos šaltiniai. Tai buvo vienintelis būdas įgyvendinti savo sumanymą. Tačiau įtemptas darbas archyvuose, nuovargis ir skurdas palaužė S.Daukanto sveikatą. Į Tėvynę jis grįžo 1850 m., be laiko pražilęs ir paliegęs. Paskutinius jam likusius ketverius metus Simonas praleido Papilėje, globojamas klebono I. Vaišvilos. Čia ir mirė 1864 12 06, nespėjęs įgyvendinti visų kūrybinių sumanymų...
Bibliografija:
Istoriniai veikalai:
"Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių"
"Istorija žemaitiška" (apie 1838)
"Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių" (1845)
"Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje" (1850)
Tautosakos rinkiniai:
"Pasakos masių" (apie 1835)
"Dainės žemaičių" (1846)
Vadovėliai ir žodynai:
Lotynų kalbos vadovėlis
Lietuvių kalbos vadovėlis
Lietuvių -lotynų kalbų žodynas
Lenkų - lietuvių kalbų žodynas