Dingo mintys...

Dingo mintys
Iš galvos
Kaip medžių lapai
Nuplėšti gūsingo rudeninio vėjo
Taip tuščia ir nyku
Beprasmiškam viduj
Kaip laukuose
Be medžių lapų
Pilka dykynė manyje
Be tikslo mes gyvenam
Tik dėl savęs
Ar viens dėl kito
Viskas mums –
Žmonėms
Ir pinigai
Ir žemė
Ir dangus
Būtybės esam mes
Kurioms svarbi tik žmonija
Nors esame
Nematoma žymė
Laike
Akimirksnio dalelę
Gyvenam čia
O kitą
Mūsų nebėra
Kokia prasmė
Blaškytis
Ir bandyt
Pratęst save
Tai taip nyku
Kaip tamsios dienos
Ir rudens lietaus lašai
Naikinantys gyvybę mumyse
Ar
Slopinantys
Beprasmės laimės troškulį.


2000 ruduo
Šiauliai