Meilė neišgalvota...

Meilė neišgalvota
Žodžiai neužmiršti
Laikas praėjęs
Žmonės išėję
Ten meilė amžina
Meilė be žodžio
Vien tik iš grožio
Mes tai jaučiam dabar
Bet abejojam vis dar
Galvojam tai niekas
Gyvenimas biednas
Be vilties, ateities
Gyvenam tik kartą
Neverta net kartis
Be reikalo vargti
Dalykas gi bergždžias
Mes mylim ir kenčiam
Tai nežinojimu grindžiam
Bet gyventi taip reikia
Kentėti, palaukti, pakęsti
Neverta net klausti
Gyvenimo – kas jis
Gyvenimas geras, gyvenimas blogas
Visiems jis vienodas
Džiaugiamės ir verkiam
Savo egzistavimą apraudam
Be reikalo vargstam
Gyvenimas tikras
Jis plaukia kaip laivas
Nesustodamas, mūsų neapraudodamas
Džiaugtis reikia
Mūsų būties trapumu
Gyvenimo tėkmę pajautus
Apima didelis jausmas
Gyvenimas ilgas
Žiūrėk neužilgo žinosim daugiau
Mylėsim labiau tikėsim tvirčiau
Taip sukas gyvenimo ratas
Numirštam
Užgimstam
Pamirštam.


1998 06
Ariogala