penki

penki
sparnus
  po truputį skleidi
    šypsaisi
      juk tu
        beveik skrendi

keturi
  užmerki
    nuostabias akis
      juokiesi
        mintyse tu jau seniai
          skrendi

trys
  sparnai
    jau išskleisti
      mąstai
        teliko vienas žingsnis
          ir sklandai

du
  šiek tiek
    dar sudreba ranka
      sustingai
        ir kūną greit
          paliks drąsa

vienas
  tas šuolis
    buvo nuostabus
      verki
        juk pagaliau
          pakilti tu gali

nulis
  kažkas vėl beldžia
    į neuždaras duris
      drebi
        ar kitą naktį
          susapnuosi tai pati?