Žiemos šaltis

Vėjas genamas tirpo lietum,
Snaigių sūkurius bloškė beveidžius.
Rūbą sendino sniego purslai
Prasiveržę šaltiniais po lytim.

Rytas tarsi turėti namai-
Čia gali tu sugrįžt panorėjęs...
Spynos aklinos, raktai ne tie,
Žvangins geležis vartų gembelės.

Kur dingai, pasakaite, aš lauksiu dykai
Raides glosčiusi žodžiais rimuotais.
Vargas sendins- atpigę laiškai
Parašyti dar nuotaka šokus.

Sūrios upės, dugnais ežerai,
Akių gelmės pasidengė suodim.
Šiandien žiemą pamiršęs laužais rusenai,
Dūsta anglys, o vėjas jų pelenus plėšys.

Buvo visko, o tavo laiškai
Kvepia smėliu, kur kojomis braidys
Du jauni pažadėję mylėti karštai,
Laužas degė- kalčiausias liks vėjas.

Susargdino jis ugnį, užmigdė kietai
Ir nurengęs vyšnias puotą kėlė.
Vėjas šaltas... Nubiro žiedai-
Vaisium nokti vyšnia nesuspėjo.