Zinai ko dabar noreciau, kai sitaip nesimiega?
Labai noreciau uzsideti ausinuka
ir skambant muzikai
vaikscioti tusciomis naktinio miesto gatvemis
taip, lyg niekas nerupetu,
tik klausytis ritmo,
stebeti geltonas lempu sviesas,
vienisai pravaziuojancias masinas,
bet negirdeti ju uzesio
ir gyventi ta nuotaika,
kuria sukurtu daina.
Taip akimirkai pasijusti lyg ne sio miesto gyventoja.
Dar noreciau kojom pasklaidyti nukritusius lapus.
Zinai, kai rytoj ryte eisiu per bundanti miesta ir paspirsiu geltona klevo lapa,
galvosiu kad einu su tavimi.
Nes ir tu ji paspirtum ar ne?
Zinau, kad paspirtum.
Toki viena is paskutiniuju,
jau netekusi pirmykscio spalvos ryskumo,
blausu ir vejo nesiojama
Ir taip mes busime drauge.
As, mano mintys ir tu jose.
Labanakt.


shape of a girl
