Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kartą gyveno oratorius iš prigimties arba iš pašaukimo. Dažnai jis džiugindavo žmones savo kalbomis turgaus aikštėje, troleibuse, kurorte ir etc. Žmonės dažnai klausydavosi jo parėmę smakrus, suraukę kaktas, linksėdami, dažnai kvatodami ir pabaigoje negailėdami aplodismentų. Toks ir buvo paprastas paprasto ekscentriko gyvenimas, kol... vieną dieną jis paseno. Ir didžiausia bėda, kad paseno tik išoriškai (viduje liko toks pat su tokiomis pačiomis idėjomis), o visų didžiausia bėda (dar didesnė už tą didžiausią) buvo ta, jog jis tiek įsikandęs savų (senų) idėjų pamiršo, kad kuriamos naujos, ir kad daugelis tų, kurie paremdavo smakrus turgaus aikštėj arba kvatodavosi troleibuse, jau buvo išsirikiavę prie šv.Petro saugomų vartų su nekantrumu laukdami išganingo...džžrr...
spynoje. Ir vieną dieną oratorius pastebėjo, kokia išretėjusi jo auditorija, kad žmonės kaskart sproginėja kaip muilo burbulai, kol galop į jį liko stebeilyti tik keistas neūžauga, nervingai gliaudantis saulėgrąžas; o troleibusuose žmonės sukdavosi nuo jo burbėdami arba sukiodavo pirštą ties smilkiniu.
O to oratoriaus, matyt, būta principingo - pajutęs savo hamletiškų monologų beprasmiškumą, jis pasirinko "nebūti" (sociumo lempa, kaladėle ar pranašu) ir tą pačią minutę, nieko nelaukęs, nes kaip žinia "laikas pinigai", priėmė tylėjimo įžadus.
Po to įžado priėmimo gyveno jis dar pora metų ir per visą tą laiką neištarė nei žodžio, tarsi jo ir nebūtų - nei troleibuse, nei parduotuvėje (kalba eina apie savitarnos parduotuves, kurios sudaro nebendravimo sąlygas). Deja, tik tiek žinome apie tuos porą metų, nes jis davęs "nebūti" įžadus taip vikriai nardė po sociumo vandenis, jog net Holmsas su Vatsonu, visais baskerviliais ir lūpa rankoje būtų šluostę prakaitą nuo kaktos bandydami jį susekti.
Taip pat pilkai jis ir mirė, neaišku nei kada, nei kur, nei nuo ko.
Palaidojo jį N kapinėse, o ant antkapio užrašė: "Čia ilsisi ramybėje kukliai gyvenimą nugyvenęs nebylys."
Sakysit, paradoksalu - nė velnio...
2003-05-02 19:34
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 19 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą