apie mirtiną tylą...

Mirtina tyla...
Ir iš tiesų -
Plaštakė mirė,
Gyvenusi dieną,
O gal tik valandą...
Bet tą akimirką
Nutilo žiogas
Ir žvirbliai nečirškė...
Tik vėjas...
Lengvutis vėjas
Pūtė taip tyliai,
Kad nesukėlė jokio garso...
Mirė...
Lakštingala
Užgiedojo laidotuvių maršą...
O juk galėjo lakštingala
Ir nečiulbėti.
O juk peteliškė visgi
Buvo draugė!
Ji negalėjo nečiulbėti,
O žiogas išgirdęs
Plaštakę palaidojo
Magnolijos žiede...