tolstantis kažkas..į saulę..

..tolstantis kažkas
..į saulę..
..vis dar geltoną..
..vis dar pilną..
..nenubyrėjusią..
..tokią..kuri būna tik dieną..
..ir rytą, primenantį vakarą..
..arba vakarą, primenantį rytą..
..tiksliai nežinau..
..niekur niekas neparašė..
..ir tas kažkas turbūt nežino..
..juk saulė visad kitokia...
..ji keičias..
..kai visi kažkokie keliauja į skirtingas puses..
..bėga į saulę..ar nuo jos.
..saulė išskiria kažkokius..
..galbūt net pati to nenorėdama..
..ji verčia pasiilgt..
..ir vėl jos laukt..
..kiekvieną rytą, kartais primenantį vakarą..
..ji liepia bėgt..
..per laiko išmintą taką..
..ant kurio dar mėtosi paskutiniai pėdsakai..
..ji neleidžia sustot..
..nori, kad bėgtum..
..nesvarbu į kurią pusę..
..vis tolyn ir tolyn..
..neleidžia sugrįžt.
..bet tik tą, kuri būna dieną...
..kita saulė kitokia..
..ji prikelia baltą mėnulį..
..baltas žvaigždes..
..nužudo dangų..
..o po to jį vėl pažadina..
..trumpam..
..ir vėl raudonuoja..
..pasrūva krauju..
..kažkas nutolo..
..per laiką..
..per jo išmintą kraujuotą kelią......