Šalia tavęs

Tavo akyse prasmenga mano laiko pojūtis.
Sustoja laikrodis. Širdis nustoja plakus...
Tik burnoje palieka dar nugerto vyno skonis
Pagardinto kvapniu cinamonu.

Jos kaip į juodą skylę įsiurbia
Mintis pilnas gašlių prisiminimų;
Per lūpas tu pirštu man perbrauki,
Įspraudi dar skiltelę apelsino.

Sugauni lūpom paskutinį sulčių lašą,
Apnuogini galingą vyrišką krūtinę;
Alsavimas aistringą naktį žada,
Nuo lovos nuspiri vėl antklodę pūkinę...

Šalia tavęs pasijuntu tvirtovėj,
Bet ta mintis ausyse spengia:
Imi mane kaip dievišką valdovę,
Žudai kaip tą sumautą vergę...