auksinėj jūroj
nuskendę bėgiai
kartkartėm išnyra,
kai jais praūžia vėjo traukinys,
ir vėl,
vėl geltonoj bangoj nutyla
skaidrus ūkimas,
skardus plieninių bėgių bildesys.
- pabūkime žuvėdromis
ant paskutinio traukinio vagono
nulėkę,
sparnuos šiaudinės kopos smėlio trupiniai.
pakelk sparnus –
šienu kvepianti tingi banga atrieda,
žiedų, drugių žieduos purslais
suduš į rudenio mintis.