Išlaisvint prašai juodabriauni,
pakilęs su ryžiais vejiesi,
sutrūko skvernai papūstažandžiai,
aš gal‘ like‘ trenktas stovėsiu?
Žvilgsniu apipjaustė lyg vergą,
kaštono akis tatuiruota,
susisuka ūsai nuo tvaiko
kvatoja kaljano 'popchoras'...
Sklendžiu atsigręžęs, pridusęs
susisuka sprandas kaip gervės,
tik žiū bėga juočkis nuplūkęs
o mano širdis ne iš kelmo.
Baltuoja nameliai cukriniai,
žliumbiu aš laimingas pro stiklą
va apklotas žemės šilkinis,
lapuotas smėliukas, eik šikti!
Išleiskit mane pro kamputi,
iššoksiu i laisvę, pas zuikius
į erdvę, į laivą, į būtį
jaučiuosi keptuvėj
paspirgęs...