Kūnui ir sielai

Barška oras nuo tvinksėjimo
žingsnių ir kvailų mašinų
pulsas tai pakyla tai nesuprantamai mažėja
prisigeria drėgmės ir gaivaliojasi
iki pirmų pavasario smūgių
jis toks žemiškas ir nuodėmingas
su įsisenėjusiomis laiko dėmėmis
nesivalo dantų ir nesilaiko dietų
švilpia vėjai jo galvoja ir jam vistiek
konkurencija nekvepia, o jis ir taip kvepuot nemėgsta.

Paklūstu tavo tėkmei,
parduodu savo kūną chemijai
atiduodu medicinai į rankas
istorijom kelią į savo širdį tau nukloju
nors nesupranti
vistiek tau savo likimą raportuoju.

Nemeluoju,
didžiausi varžovai - kūnas ir siela
kuris turtingesnis nepalygnamu inventoriumi
aš tau save visą dovanoju
nemoku šiuo žaislu naudotis
per daug skriaudžiu,
per mažai laimės dovanoju.