Vinis į viltį...

Nenorėjau turėt tako po kojom...
Norėjau gyventi tik oru…
Norėjau gyent aš pasauly…
Kuriam tiek daug mūsų- bepročių…

Kai medžiai verkė per savo mišias..
Kai meldė jiems lapus dovanoti..
Aš tiesinau vinį ir vėl jį kaliau
Į savo apatišką viltį…

Prakeikti mirštantys medžiai,
Šaknim apviniojo mano rūdijančią viltį
Išrovė mano beprotybės sparnus…
Turėjau tik apatišką vinį…