Neištirpk (Nelauksiu, nešauksiu, nekviesiu)

Nelauksiu saulės užgesusiame danguje,
Nelauksiu ir ryto paskendusio rūke.
Nelauksiu net angelo baltais sparnais,
Nelauksiu meilės, tikriausiai nelaukta ateis...

Nelauksiu to, kas jau buvo,
Nelauksiu ir to, kas dar tik bus.
Nenoriu prikelti to, kas žuvo,
Tik apatiniam stalčiuje paslėpsiu
Tyliai aidinčius Tavus žingsnius.

Nešauksiu aš Tavęs,
Nebent labai reikėtų...
Nekviesiu ir nakties -
Ji nekviesta atvyks.
Juoda skraiste uždengs, apklostys,
Ir net nespėjus mirktelėti su rasa pranyks.

Su vėju bėgt galiu,
Mėgint aplenkti laiką,
Pabėgt kažkur, kur viskas jau nebesvarbu.
Galiu išmesti, degint tai,
Ko man nereikia,
Bet sugebėsiu aš atskirti
Ir išsaugot tai, kas dar brangu...

Galiu su liūdesiu stebėti
Purviną ir tirpstantį jau sniegą...
Galiu žiūrėt į juodai baltą purvą,
Tyliai laukt, kol jo neliks...
Bet aš žinau, kad esu ne tokia,
Žinau, kad šitaip negalėsiu.
Lengvai parymus ant kelių aš klūpėsiu,
Baltas rankas supurvinus kažkur į tolį su skausmu žiūrėsiu...
Nes aš juk ne tokia,
Tikrai žinau - kitaip aš paprasčiausiai nemokėsiu...
Tik tyliai tyliai,
Kad niekas negirdėtų,
"Dar neištirpk, dar neištirpk..." šnibždėsiu.