2005-06-02 12:35
Če apie kuokė sekvuojė parašyta? O mon vėituom tep patėka baise - net šiorpis bieg per strienas. Tėkra nier nuora pri kuo nuors kėbtė, be tuo, i nier pri kuo prikėbtė. 5.
2005-06-01 18:30
Gera milžinė, jos pasaulis žmogiškas. Tuose keliuse štrichuose taip įspūdingai skamba Lietuva, laikas, amžinybė.
2005-06-01 18:24
oh, gaivališkas moteriškumas veržiasi :
2005-06-01 13:24
stabilus su savigarba toks, išlaikytas. kaip ta
"[...]milžinė
plačiomis malachito rankovėmis
dienų dienas
pati sau motina
pati sau pavėsis " 5
2005-05-31 17:07
nu idomiai
2005-05-31 11:13
filosofiškai imant: visos būtys kontingenčios, ne 'pačios sau'... :)
poetiškai imant: "tas pokalbis lyg prokalbės/natūrali lyra/tik kopgaly kojūgaly/tyla tyra yra"
noriu į žodyno ir gyvenimo teksto horizontą, noriu - už jo...5.
2005-05-30 23:31
Labai gražus eilėraštis, Irna. Ypač patiko
"pati sau motina
pati sau pavėsis"... Puikus sprendimas. Pagarba autorei:) 5.
2005-05-30 22:53
Na,- tikrai pavyko isgauti savotiska smiltlendriu muzika. Labai idomus tie isgalvoti zodziai: mano germes klavyrais smilciu fugos leliuoja... Gal ir tikrai esi milzine;))
2005-05-30 22:30
Puikus, Irna:)) Tavo eglė asocijuojasi man su Neringa, tikrai:)) Nuostabūs, muzikalūs žodžiai - žodelyčiai:)) 5
2005-05-30 22:13
Supratau eiliuką turbūt savaip, apie medį.
Tikrai vaizdus, nuotaika labai puikiai perteikta, taip ir įsijauti beskaitydamas, (mano atveju) - tampi berželiu, o Jūsų pušimi (?). ;]
Geras eiliukas.
2005-05-30 21:59
germes tikriausiai tos pacios, gal neisleks kaip gerves; idomiai zodzius durstai:)
2005-05-30 21:52
Patiko man Jūsų milžinė
pati sau motina
pati sau pavėsis
2005-05-30 21:30
bentski
jėgos
2005-05-30 19:17
visai jau ir ciklas taviškis randasi(Aš-...)
Pasitikėjimas šitame ant liūdesio užpiltas.bet taip sočiai, kad ano beveik nesimato:)
2005-05-30 19:13
gaaaaaaaaaaalingai ----------
2005-05-30 18:23
čia ir apie eglę, ir apie Neringą... mintijasi skaitant :-) ir eiliaus, ir legendų kuršių / pamariečių 'kaltė'... gera :-)
2005-05-30 16:55
ošia tavo eilės" eglėmis ošia jūromis ošia... irnežinau kodėl, lyg priekaištaudamos, lyg apvergdamos gegutės graudžiai kukuoja, o gal man tik pasigirdo?
5
2005-05-30 14:47
"ten saulaveidės ant smilgų"- gražuma
"amžinybės minutę" - suskaidyta begalybė į minutes...
"į smiltlentės ilgį"- geras perliukas iš pačio "jūros gylio".
2005-05-30 14:04
nesąmonė, maksai. nepiršk minties, kurios nėra; malachitas yra labai gražaus žalumo brangus akmuo. Tokios spalvos yra didelės eglės su plačiomis rankovėmis (šakomis).
Kai kam reikia pakramtyti, matau... :)))
2005-05-30 13:58
malachitas /malach - Moloch(-as) (Baalas) - kūdikių rijikas/ - tikras motinystės archetipas.