Badas

Kažkada
Tu tikrai neprisiminsi
Bet būdavo vakarai
Ilgi kaip metų metus nekirpti plaukai
Per tuos vakarus
Nieko nereikėdavo
Per juos viskas mirtimi kvepėdavo
Ir mirtis atnešdavo viltį gyventi
Kai vieną duonos riekę
Dalinosi penkiese
Ir visi jautėsi sotūs
Ne duona
Gerumu
Žmonės misdavo
O dabar gerumo badas siaučia
Kas turėjo po lova pasislėpęs
Dar kartais randa
Supelijusios meilės riekelę
Ir vaikam atsikąsti duoda
Nuo bado sulysę širdys
Nežinia ar dar plaka
Ir visi laukia kada ateis
Tas metas
Kai jausmų infliacija paliks pasaulį
Atsigėrę laukimo
Žmonės eina iš dienos į dieną
Ir kartais susižvalgę klausinėja
"Ar ilgai dar lauksime"?
-----------------------------
"Aš pasiilgau mylėti"