lietus

Pro langą žvelgia
liūdnos akys
į lietų bando įsiliet
ir liūdesys švelnus
taip karčiai
spaudžia širdį
tylėti verčia lig nakties

išeit pabėgt iš ten
kur žmonės šypsos
į melsvą miglą
nusileist
kad širdžiai kojos atsirastų
ir bėgtų ji tolyn

lietuj
nuplauti gėlą skaudžią
šaltais krapnojančiais
lašais...