Elementai

Priglauski šaltą akmenį prie veido
Pakvipusį rytmetine rasa,
Išgirski, ką jo balsas tyliai sako
Apie slaptis, slypinčias po žeme.

Pažvelk nakčia į dangų, į mėnulį,
Į žvaigždę, krintančią kažkur toli.
Ištirpki tamsoje, tyliai ats'dusęs,
Sugrįžki rytą saulės pasitikt.

Užkurti laužą ant kalvos aukščiausios,
Te plaikstosi jo liepsnos išdidžiai,
Tenušviečia jos naktį juodą dangų,
Tesie prieglobstis sielai vienišai.

Pažvelk į jūros horizonto tolius,
Į saulės diską, skęstantį juose.
Ir skausmą vandeniu užlieki jūros,
Telieka viskas užmarštim tylia...