Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter








Kiauras stogas. Virtuvėje monotoniškai laša vanduo. Laša į tuščią skardinę nuo šprotų. Šprotai skanu...
Tamsiame kambaryje kažkas tyliai skaičiuoja minutes. Smuikininkė ir gėlių pardavėjas. Jie jau seniai grįžo iš darbo. Pardavėjas dirba kioske prie konservatorijos, kurioje groja smuikininkė. Ji groja labai gražiai. Ji groja gėlėms...
– Žvakė tuoj užges.
– Užges. Paskutinė...
– Man šalta.
– Man irgi...
Elektrą prieš mėnesį atjungė, nes nebuvo pinigų. Viskam reikia pinigų. Šprotams taip pat.
– Žvakė užgeso.
– Užgeso... Jos nebėra ir nebebus. Ji mirė. Kaip ir tos nuvytosios gėlės kampe...
– Jos buvo skirtos tau.
– Buvo... Girdi muziką?
Pro plyšį palangėje švilpia vėjas, lietus barbena į langą, vanduo laša į šprotų dėžutę... Smuikas... Sušalę pirštai prispaudžia stygas, pasigirsta minorinė muzika. Ji išlaisvina merginos sielą. Siela blaškosi, verkia, guodžiasi... Nutyla. Rankos nusvyra.
  Smuikininkė stovi prie lango, gatvės žibintų šviesa nušviečia jos akis, lūpas, kaklą – gražu... Ir to užtenka, kad gėlės vėl žydėtų. Bet kambaryje tamsu. Lietus, vėjas, šalti šešėliai... Jie buvo vakar, prieš savaitę, prieš mėnesį. Jie yra dabar, jie bus ir rytoj, po savaitės, po mėnesio. Tebebus kiauras stogas, į tuščią šprotų skardinę monotoniškai lašės vanduo. Smuikininkė gros, gėlių pardavėjas dovanos jai gėles. Per amžius, amen.
2002 10 26
2003-02-15 12:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą