Viešai

Vis negerai ir negerai!
Grūmoja dėdės- jų veidai surūgę,
Išskydę mūs visų jausmai,
Nelikę minčiai laisvės nors truputį.

Aikštelėje- ten kur beržai,
Dūmoja kiškiai poromis sutūpę.
- Susirinkimą skelbiu aš viešai! -
Seniausias tarė, o barzdikė kruta.

Kur Demokratija kurią matai?
Kuria prisidengė varnai sutūpę.
- Lai upės liejasi laisvai! -
Sušuko čia jauna kiškutė.

- Tu reikalo neišmanai, -
Atsiliepė zuikelis kiek padūkęs, -
Visus raštus sugadinai!
Nėr vietos čia, lai būna užtvenktos
Šios upės!

Čia trečias krapštosi žvairys:
- Netiesą tu kalbi, brolyti!
Pastatom užtvanką, lai bus čionai-
Šviesa! Lai generatorių ji suka.

- O, ne! Miegoti tu trukdai, -
Kuždės vaikelį supdama mamytė.
Šviesoj gyventi per blogai,
Sapnai pabėgs! Teks nemigą skaityti.

Čia įsisupęs apdarais,
Į centrą įžengė lyg neprašytas,
Senolis lino marškiniais:
- Reik visų nuomonės klausyti...

Lai upės liejasi laisvai
Ir tu užtvenkti nebandyki,
Šviesoj miegoti negerai?
Tu prieblandoj sušalk, mažyti.

Balsavimo teises susigrąžint-
Štai kur raktelis, kur tiesa trapi, mažytė!
Čia Demokratija pati susitvarkys
Ir tu varžyti nebandyki!
Rašykite savas mintis-
Kur nuomonės susikerta-
Tenai šviesa, kiškučiai...