Laukia tavęs

Svyra rankos, pavargo nuo darbo,
Bėga skruostais auksinė rasa.
Kiek tu laiko viena prarymojai
Ir galvojai, kad grįšime čia?

Tu stovėjai prie amžino kelio,
Bėgo dienos ir vijos tamsa.
Vėl klūpojai ir garbinai Dievą,
Vėl tikėjai, kad būsi jauna.

Bėgo dienos genamos vėjų,
Plaukuose suspindėjo šerkšna
Ir veide gilią vagą išrėžus
Džiaugės amžių senoji dalia.

Laukė ištiestos šiurkščios jau rankos
Ir akyse žibėjo rasa,
Bet veide šypsena suspindėjo,
Kai ir vėl ji pamatė tave.