Žara

Kai tik žara pasislepia už miško,
Pasijuntu pavargusi nuo visko.
Šlapia gatve einu nuleidus galvą,
O mintimis kopiu į stiklo kalną.


Beeidama gatve, kur mintys veda,
Žmogutį pamatau pakėlus galvą.
Jis toks mažutis- tilptų man į delną,
Bet jo širdis karštesnė net už saulę.


Einu viena, pamiršus žodį laimė,
Mano minčių nebepasiekia saulė.
Šlapia gatve einu nuleidus galvą,
O mintimis tebekopiu į stiklo kalną.