Lygu viščiukai

Naktis nenori pasiduot,
Pašiaušė plunksnas
Ir atsitūpė lygu višta perekšlė...
Perėsis miestas ne nuo šilumos-
Pūkiniuos pataluos žiema prigulus.

Šerkšnu išsiterlios skvernus,
Stebėsis- tos spalvos šviesumas...
Prožektoriaus šviesoj žibės
Padelkose gyvenimo verpetas įsisukęs.

Neužmigdysi!
Paukščiai šakose krutės,
Poškės, tratės lenta išdžiūvus.
O dar ir snaigių pribyrės-
Girdi, kaip ledas nuo jų svorio dūžta.

Tyli simfonija nakties,
Gyvybė miesto, kuri kruta.
Tupės perekšlė čia iki aušros
Kolei diena pažers
Dieninio pogulio jai grūdą.