Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 45 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Niekas iš mūsų nekompleksavo prieš kameras.
–Jūs tikri antžmogiai, - stebėdamasi kartojo Rūta, o Mykolas, vienas iš mūsų, kartą paklausė:" O jūs pati žinote, kas yra antžmogis?"
      Mes nieko nebijojome ir visiškai negalvojome, kaip atrodysime. Nė vienas nebijojome nusišnekėti, todėl kalbėjome ir elgėmės lyg būtumėme ne mes. Filmavimo grupė buvo sužavėta, žėrė komplimentus ir žiūrėdavo į mus neslėpdami emocijų, lyg būtumėme aktoriai, pati kūryba, bet ne žmonės, kurie juos matytų ar girdėtų. Praėjo tik viena diena, o vienas iš trijų operatorių, kaip du vandens lašai panašus į Romą, mano pirmąją ilgesingą meilę, stebėjo vien mane ir, spėju, pats to net nepajuto. Šią akimirką Romas Italijoje, mokosi, studijuoja, kaip ir planavo, - kiek jį pažįstu, ieško, blaškosi kažkur toli, neegzistuojančiame krašte; o aš dabar pasaulio centre. Aš padariau neįmanoma: filmuojuosi realybės šou, kur skamba muzika, žmonės tave pastebi, tu dalyvauji pasaulyje, nesvarbu, ar darai bloga, ar gera, ar dirbi, ar tingi, ar šoki, ar guli lovoje ir žiūri į sieną; tapau žmogumi, kuris gyvena.
      Rūta visiems kartojo: dabar jūs visiškai nauji žmonės, gyvenimas dabar bus kitoks, nebijokite daryti to, ko nedarytumėte varžomi gyvenimiškos situacijos, pamirškite, ką apie jus pagalvos tėvai ar kaimynai, - dabar jūs televizijos ir visos Lietuvos nuosavybė, galite sau leisti daug daugiau negu galvoti, ką kiti apie jus mano, - dabar jūs esate meno kūrinys. Tik dabar jūs galite iš esmės pakeisti savo gyvenimą ir geriau šios progos nepražiopsokite. Jūsų laukia žurnalai, nuotraukos, interviu, gerbėjai ir autografai. Na, ir šešios grimuotojos bei pora valandų atsipalaidavimo. Sėkmės, ir susitiksime per pietus.
      Ieva, laukdama eilės, kol žavi žaliaplaukė moteriškė baigs mane grimuoti, staipėsi prieš veidrodį, ir tą akimirką visi pajutome, jog Rūta sakė tiesą; čia galėsime nebūti savimi; atėjome čia ne parodyti savęs, o pasinerti į vaikystės svajones ir savo norus. Ieva tarp įvairiausių rūbų spintų rastomis basutėmis bilsnojo į veidrodžio stiklą ir nė nešypteldama komentavo nerealioje erdvėje vykstančias žirgų lentynes; mes lūžome iš juoko ir jas matėme. Blondinas operatorius vos pajėgė lygiai laikyti kamerą, kad ši nedrebėtų; Ieva užsidėjo raudoną peruką ir storu balsu pasakė, jog yra Portas iš " Trijų Muškietininkų", jos vaikystės knygos; Kostas pačiupo operatorių už pečių ir pristūmęs prie Ievos paprašė nufilmuoti jog judančias ausis; visi pradėjo kvatoti ir net grimuotojos akimirką nutraukė darbą, kad nusišluostytų ištryškusias ašaras.
      -Koks čia triukšmas? Tiesioginis eteris- už valandos keturiasdešimt dviejų minučių, turite būti pasiruošę, - Justas, atsakingas už scenografiją, atėjęs pažiūrėti, kaip mums sekasi, iš pykčio vos nenusirovė galvos.
      - O kada pietausime?
      Kiek spėjau pažinti Mykolą, šiuo klausimu jis nenorėjo nieko įžeisti, bet Justas pasijuto būtent taip ir už bausmę pažadėjo pasirūpinti, jog transliacijos metu Mykolas būtų aprengtas kaip lėlė Barbė; Mykolas sutiko ir dar labiau perpykęs Justas prisiekė, jog nemeluoja.
      Viskas buvo nerealu, gyvenime taip niekada nebūna. Puikiausi žmonės, apie kokius svajodavau mokykloje ir universitete, kitaip sakant, visą gyvenimą, atsirado kaip tik dabar, visi vienu metu ir tiesiog stebuklingai dideli, žavingi ir nerealūs, o svarbiausia- aš buvau su jais, mes buvome komanda. Grimuotoja baigė mane dažyti ir pasirodžiau sau stulbinančiai graži.
      Ievai besiruošiant užimti mano vietą sugrįžo Justas, liepė Mykolui sėstis ten vietoj Ievos ir pakvietė grimuotoją trumpam pasikalbėti; ši sugrįžusi apgailestaudama paklausė, ar gali Mykolą išdažyti kaip Barbę; šis sutiko. Ieva persėdo ant kitos atsilaisvinusios kėdės ir pasikvietė mane paplėpėti, tačiau prisiartinęs blondinas operatorius ėmė filmuoti ir turėjome pasakoti anekdotus, kol jis nuėjo.
      Niekada nesu glaudžiai bendravusi su vedusiais žmonėmis, todėl šiek tiek nustebau, kai Ieva pasakė, jog yra ištekėjusi; paklausiau, ar dar kas nors vedę, ir Tomas su Gerda pekėlė rankas.
      - Tikiuosi, ne tarpusavyje?
      - Ne, - Gerda šyptelėjo. - Aš kaip tik šiuo metu skiriuosi.
      - Po šio šou turbūt visi būsime išsiskyrę, - šyptelėjo Mykolas.
      Paskaičiavome, kiek iš mūsų turi antras puses ar kaip kitaip yra įsimylėję ir išėjo, jog tik keturi iš dvylikos yra laisvi.
      Faustas, vyriausias iš mūsų, kokių keturiasdešimties metų, kuris vos atėjęs į šou pareiškė, jog kabins Ievą ir paskelbė, jog niekada nėra nepasiekęs to, ko nori, nustebo:
      - Tai ko jūs čia iš viso atėjote, jeigu nesate laisvi? Suprasčiau tik tuo atveju, jeigu siektumėte tokiais tapti?
      Akimirką visi nutilo, klausimas juos turbūt išmušė iš vėžių. Aš pati buvau laisva, tad gal ir nelabai turėjau, apie ką susimąstyti, tačiau pajutau, jog žmonės lyg erdvė aplink mane, lyg baldai, veidrodžiai ir sienos tapo negyvi, akimirką nustojo kvėpuoti. Tyloje tiksėjo tik laikriodis ir birbė operatoriaus kamera. Bandžiau nieko negalvoti, kad tik pralaukčiau šią baisią akimirką, kai visi susimąstė, o aš neturėjau, apie ką susimąstyti, bet tyla galiausiai užgulė ir mano plaučius; visas šis dalyvių ir girmuotojų sąstingis truko kokią sekundę.
      - Hm, - nedrąsiai prabilo Tomas. - Jeigu šį kadrą parodys per televiziją, noriu savo žmonai pasakyti, kad ji nesijaudintų. Ji labai jautri, todėl tavo žodžiai gali ją suneraminti. Marija, - Tomas kiek padrąsėjo ir nukreipė žvilgsnį į kamerą, - Aš niekada tavęs nepaliksiu.
2004-12-26 14:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą