Ugnis užgesus.
Vėlės juda.
Likimas šliaužia pjedestalu
Į aukurą žemyn.
Virpi. Tau šalta.
Tavo žvilgsnį žudo
Šešėlis temstančioj erdvėj
It nebylioj nakty.
Tave palaidos!
Tu tik jaukas ir auka!
Tavęs šiame pasaulyje nebuvo,
Gal niekad ir nebus.
Tik atsigręžk!
Tik atsimerk!
Ir pažiūrėk, kaip kyla
Išdidūs paukščiai skrydžiui į namus.
O tu vis vien.
Jo nuošliaužom seki.
Ieškot į skardį tolimą
Maldos išvargusios širdies.
Seniai jau sudegė.
Šventos ugnies skeveldra.
O tu vis lauki
Stebuklu spindinčios nakties.
Tik vėjo gūsiai...
Kūno krintančio...