Tyloje

Štai prieš mišką atsivėrė
Tamsus nakties priešangis,
Ir stebėdamasis kraipė galvą
Vienišas paukštis šakose.
Sutemos apgaubta
Tyliai dūsavo sena vilkė,
Ir merkėsi akys besapniam miegui.
Lėtai tiesėsi gėlės,
Manydamos, kad jų tikslas-
Pasiekti dangų.

Išniro iš rūko miško žvėris,
Tamsios rankos pakilo glamonei,
Ir berniuko negyvo šešėlis parklupo
Kai pražydo nakty žydras balsas.
Tarp kalvų vis dar dunkso kaimas akmens,
Nusvyra galva vienišo senio
Ir ateina Mirtis pasitikti.
Krūpteli lovoj merginos dar jaunos visai,
Langą atveria naiviosios rankos,
Atsidūsta šešėlis įleistas.

Tyliai dūsavo vilkė
Ir spaudės prie žemės,
Merkės akys kai gėlės nuvyto,
Užgęso ugnis ir piemuo,
Ir tyliai banda jo sumigo.