Ilgiuosi tavęs

Tu pažiūrėjai
Tu nužudei
Pro rūką kartų
Pro dūmą saldų

Ir krito mano rankos
Tą naktį
Kaip lapai nuo medžių

O tu miegojai ramiai
Tik staiga nubudai
Radai

Ir griaužė tau gerklę
Dūmas kartus rūkas nematomas
Ir lijo tąnakt mano svajom šypsenom
tyliais prisipažinimais

O viskas tik maišės su žemės purvu
Ir žodžiai  „Dulke buvai, dulke ir virsi“
Tavo sieloj girdėjos:
„Svajones nužudei ir pats žūsi“