pro mane praėjo
mano laukiamas laiškanešys berniukas,
įdaviau jam lapą,
prirašytą slėpinių, adresuotą Dievui,
ir kai tik išvyko,
išėjau sodinti lauko obelų.
Laukiau ir tikėjaus,
"Dieve, atsakyk man, nežinau, kaip elgtis"
sielos ilgesys manyje kuždėjo,
braidžiojo po pievas,
ir kas kartą bėgau pažiūrėti jų,
savo obuoliukų,
galbūt jie prinoko, gal ruduo atėjo,
"Dieve, atsakyk,
obelys pagelto,
mano sielos sode nužydėjo gėlės,
noksta obuoliai.. "
***
baltas vokas rankoj
(šypsos vaiko akys),
ten tik tuščias lapas
ir tyli malda,
"tavo laisvė kurti ir nokinti vaisių,
tavo laisvė - vaisius, sunokintas man".


saulašarė
