Tamsu.
Nusvyra uždanga nuo velnio lūpų
ir tris kartus neįgyvendinta svaja
Į kamuoliuką tarpe pirštų susisukus
Maldauja dovanos.
dar vis tamsu.
[ne velnias nenorėtų, kad sutvikstų
gaivi mėnuliška liepsna
ir įsikniaubusi į skraidančią lapiją
pragystų Varpo dūžiuose įskiepyta
sutrūkusi
begarsė
atgimstančių dar vis
gaida]
KAŽKUR ARTI...
Nusvyra uždanga.
Nuo velnio TAVO l ū p ų...
Lai driekias uogienojun
----net viduržiemį---
rauda
Juk nugalėtojai - tai mes.
kiekVienas savo kiautuose.
Suaugę neišdildomai atskiriama
susvetimėjusia,
atnešusia,
tegu ir sudraskytą,
Žemės Viltį,
atgal nežiūrinčia
Vidurnakčio Liga.