Tu išėjai- tiktai akimirkai vienai,
Bet nežinau, galbūt negrįši ir po daug daug metų,
Gal taip ir liksim nesuradę vienas kito amžinai,
Suplėšytom širdim ir atskirti gyvenimo verpetų.
Tu visąlaik nešei tik laimę, gėrį, viltį,
Dabar guli kažkoks tylus, sustiręs.
Nors ir bejėgė, bet kaip nors viena pakilsiu,
Nes neturiu pasirinkimo: aš gyva, tu miręs.