Tyliai tyliai, žengiu pirmus žingsnius pas jį į kambarį... Nesakiau? Jis turi nuosavaą butą, kuris man, ištysusia keturiolikametei atrodo nuostabiai viengungiškai gundantis. Pirmiausia, jo indai visi mėlyni. Tokie nerealiais žydrais kraščiukais. Jis turi didelį televizorių ir muzikinį centrą. Taip pat mielą pūkuotą katiną, kurio vardas banalus, kaip ir patys minkšti pūkai; Pūkis. Pūkis miega lovoje. Man nepatinka Pūkis, nes jis kaip ir mama pastoviai vaidina geriau pažįstantis mano žmogų. Mama pastoviai gadina kraują, skiesdama apie naują šeimą ir kokie mes būsime laimingi visi kartu. O aš iš tikro, norėčiau apsigyventi čia, su juo kartu. Bjauriausia tai, kad mama kartu irgi atsivelka, tada jie gurkšnoja kokį alkoholinį gėrimą, o man aišku neduoda, nes dar per jauna. Mylimas žmogau, kiek galima tokio marazmo ištverti?
Tik jau ne man, ypač, kai atsimenu goslias jo rankas ir plaukuotas kojas. Tada jis manęs maldauja, kad aš niekam nesakyčiau ir mylėčiau tik jį. Tačiau kartu ir varžo mane, sukurdamas vis naujas taisykles, kuriomis turiu vadovautis. Įsivaizduoju, kaip jis man ims aiškinti, kai taps mano tėveliu... tada tai bus.
Juntu, kaip mano meilė po truputį virsta į neapykantą. Ir tai vis dėl to, kad turiu juo dalintis su kitais žmonėmis. Jis man neištikimas su mano pačios motina ir net to neslepia.
Aiškiai jam pasakiau, kad jei jis ves mamą, aš nusižudysiu. aišku, net negalvoju apie tai, tačiau tas faktas jį kiek atšaldė. Girdėjau, kaip grįžusi mama miegamajame verkė. Ji labai nori ištekėti, nes pirmas kartas nepavyko, o pasirodo dėl to kalta aš. Vien todėl, kad atėjau į šį pasaulį, aš nusikaltau ir turėjau kentėti visus mamos kavalierius ir negrįžimus naktį. Pati daro ką nori, o man uždrausta kur nors eiti, iki 21 valandos turiu būti namuose...
Ir tada atsirado jis - Viktoras. Visuomet šaunus, jaunatviškas, linksmas ir kas svarbiausia, suprantantis mano problemas. Tai idealus variantas. O kai jis pirmą kartą pasiūlė pasimylėt, aš nesutrikau. Juk tą darau nuo 13-kos. Visos merginos mūsų klsasėje yra tai darę, o ir aš stengiausi neatsilikti, nes kai lieki eilės gale, lieka patys bjauriausieji. Mane buvo įsimylėjęs pats šauniausias klasės vaikinas, tiesa, ne ilgam, tačiau dar ilgai jaučiausi už visas pranašesnė. Taigi, kaip jau ir sakiau, seksas manęs nebaidė, tačiau jis juk didelis. Didesnis už vaikinus, su kuriais bendrauju. Klausykit, ar nejuokinga, man net neskaudėjo, o viskas ir tęsėsi ilgiau bei viskas buvo, na suprantat kokybiškiau. Jis juk patyręs... apsalau.
Vakar jis man padovanojo auksinę grandinėlę. Pasijutau kiek nejaukiai, tačiau antra vertus, reikia pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias gyvenimas suteikia.
Sakot, esu kvaila. Pažiūrėkit į save, nevykėliai. Aš visa galva aukščiau už jus.
(bus daugiau)