mirtis

niekada nebepus taip vejas,
ir shitu zhvaigzhdzhiu jau nebus,
tu rytoj ateisi ishejes,
tachiau niekas taves nepajus...

shaltas sniegas ant tavo veido
uzhdengs pamirshtas akis.
o juk niekas mylet tau neleido...
ka dabar tavo siela sakys?

tu zhinojai, kad reikia paklusti,
ir klausei, ne laukines shirdies,
ji maldavo ish miego pabusti,
tu klausei tik bejausmes nakties...

paskendai... kaip paskesta svajones,
pradingai... kaip pradingsta naktis,
ishejai... be jokiu abejoniu...
kaip isheina beprasme viltis...