Kelias

Mano kojos-basos ir purvinos
Nuo pajuodusių žemės dulkių,
Bet vis tiek aš kažkur tai skubu,
Bet vis tiek aš kažkur tai einu dar.

Nežinau, jau kiek laiko einu,
Nežinau, ir kur noriu nueiti,
Aš einu, nes kažko nerandu,
Aš einu, nes kažko man taip reikia.

Mano kelias- tuščia dykuma,
Sausa, kur daug metų nelijo,
Dykuma-pilka, purvina,
Kur seniai nebeliko žmonijos.

Mano rūbai- sudriskę, nešvarūs,
Negalėčiau nėkuo pasigirti,
Nežinau, kur nuves šitas kelias
Gal pas lašą vandens, gal pas mirtį...