Greitis

Bėga bėga... nėra laiko suprasti.
Taip baigiasi žodis. Atsidusti nereikia. Apsimesiu jog neišgirdau.
Patvorį duobė. Nera laiko suklupti.
Sakai „greitai grįšiu“. Išmokstu nebelaukti. Nebetikėti laikrodžiais. Vidurvasarį aklinai užkamšyti langus ir laukti žiemos.
Bėgti bėgu... nesiveja niekas.
Tuomet vytis pradedu pati. Nebelieka bėgančiųjų. O ir finišo juosta čia pat. Tik vienas žingsnis atgal.
Skęsta skęstu... kiek daug rankų.
Mojuoja praskrendančiam lėktuvui. O jis tik supjausto dangų lygiomis dalimis ir įlenda debesiui į ausį.
Tikėti tikėtis.. nebeliko balandžių.
Plunksnos maišosi su lapais ir dingsta maiše.