paslaptinga aleja

Sviesa vedanti i niekur
Per aleja, vidury geltonu lauku,
Atrodo tai butu kelias i dangu,
Bet deja neturiu sparnu.

Ir cia tik svajone,
Kaip visada kilusi mintyse.
O ta sviesa - tai saule
Sveicianti akinancia liepsna.

Ta aleja spindinti medziu ziedais,
Tik iliuzije virtes smeletas takas,
O medziai tureje zaliuoti graziai,
Seniai nudziuve ir lapus numete.

Kas kart keliaujant pro cia-
sitas vaizdas zvilgsni patraukia,
Ir norisi sustoti ir zengti taku
Kaip iliuzijoj zengiu su saule

Noreciau, kad kaskart pamacius sita aleja
Cia suzydetu baltieji medziu ziedai
Ir kiekviena tuo taku zengta zingsni
Lydetu saule sviecianti danguje aukstai...