Bergždžiai praskrido paukščiai,
Pabėrę savo plunksnas.
Jų niekas nesurinks,
Jų niekas neatmins.
Naktis tokia rami, tyli,
Užmiega tegu valandėlei.
Užritus jai akis
Praskrieja paukštis vėlei.
Tamsus dangus praryja kūnus,
Užpūsdamas tamsa pėdas.
Bergždžiai praskrido paukštis -
Jo plunksnų niekas neatras.