Nūdienom
branginant gintarus
banginiais ainiams
giedams
nuvalkiotus garsus.
Ė-o-a.
Pakirstom kojom
beldžiamės į dangų
atvira jau niekad nebebus -
net ir neturi būti.
Melagingą rytdieną
prakeikę
užrūkysim vakar -
perdien dantis
į ašaras galandę baigsim -
visai kaip žiemą.