Tau, miegančioji grąžuole

Širdis kaip šuo į  priekį šoko
grandinė truktelėjo ranką
bet viskas judesy sustojo
ant nebūties briaunos sustingo
aš nujaučiau Medūzos žvilgsnį
bet tu stovėjai užsimerkus
lyg lauktumei tiktai manęs
... plaukais ir lūpomis
prašei pažadinti vėl judesį
tu nei likai nei išėjai
tarp mūsų nieko – tiktai stiklas
tik meilė pralenda kiaurai
kur baigias kelias mano rankoms
prašiau ateik į mano sapną
tu savo pažado laikeis
tu išėjai į sapną... keista
išvaikščiojau erdvių takais
tavęs sapne aš neradau
nors tu šalia, šalia jaučiau
tarp mūsų nieko - tiktai rankos
susikabina vis šilčiau
aš vakare į sapną eičiau
tave ant ranku parsineščiau
iš sapno... ne.. negrįžčiau.