Rūstauja naktys,
šėlsta rūkai
Beldžias į širdį jau spalio rytai.
Sutemos glosto
Širdį kaltai
Lietus skandina liūdesį vakarais.
Taką į tolumas
rūke vos regiu
Lapai nukrito ir sukas ratu.
Jau padūmavę keliai ir takai,
Upės nurimo ir žvelgia šaltai,
Viskas nutilo, užgeso žara,
Rudenys kvepia arimų vaga.