lašų skeveldrų lietumi nuprausta
prisiminimų veidrodžių šukėm akyse,
kažkur paslėpta yra, žinau
- įsupk mane smarkiau voratinklių sūpuoklėm,
kad kuo skaudžiau nukrisčiau
šalta rudenio migla
ant sudžiūvusios rudos žolės
ir pabusčiau
vienam sapne iš kito sapno-
tokių pabudimų bus dar daug,
kol surasiu tą lietaus ir rudenio mirandum
rašalu juodu ant balto lapo.


silence
