Iš skausmo tik jausmai atšąla...
Noriu pasakotis pasaką iki galo.
Nuo ilgo šalčio atžagari.
Mano jausmai nuo atžagarumo ištrinti.
Gyvenu užsidariusi, gyvenu lyg gatve.
Noriu tik gerų jausmu su tavimi, apie tave.
Gyvenu lyg siaubo sapne...
Gyvenu lyg muilo dramoje, nesibaigiančiame filme.
Tyloje užsidarau ir sakau iškęsiu...
Noriu klausti, teirautis drąsiai. . .
Man tik baugu atsakymas „ne“...
Esu, lyg plaukiu, lyg banguoju sapne.


Krisčiukas Gudmonaitė
