karnavalas (poema-bandymas)

pasaką paseksiu keistą
kokios negirdėjot dar
apie tokį karnavalą
ir varlės žalius kvar-kvar

buvo nuostabi dienelė
pelės kniaukė ant kačių:
bus didžiausias karnavalas
bus stebuklų ir duobių

štai pakilo toks alasas
kokio niekada nebuvę
volas per snukius važiavo
nuostabiausias lygintuvas

šventą rūgštį visi gėrė
nors sieros gamykloj trūko
plyteles ausim sau dažė
girto katino anūkas

ten granatos skaniai virė
ir kvepėjo lyg medus
alkoholikas už kampo
degino sau banknotus

dulkinas daineles suokė
užkalkėjusi kaldra
ten, ant kalno, nusirengęs
medis šakomis šukavo

garbanas tankias koalos
o troleibusas važiavo
per dešros rausvas rieves
skruzdelės jame dainavo

revoliucines dainas
iš senų gerų laikų jos
kai dar buvo gyvas Vadas
dalyvavo parade

numirė jis nuo agurkų
kai užspringo dangteliu
beskanaudamas stiklainiais
jis prarijo kartą du

bet užteks senų momentų
pasidžiaukime kartu
tarsi trečias brolis miręs
kai išvydo pirmus du

tilo kapinės ir gatvės
nuo vidurnakčio gandų
karnavalas greitai baigsis
nebeliko jau dantų

kai senelė užusnūdo
vagys apskaičiavo turtą
protezus tyliai išnešus
pasakos beliko burtai


2016-02-25, iš rinkinio „poezijos erozija“